amžinas

1 ámžinas, -à adj. (3^a), -a (1) K; SD396 1. DP182 neturintis nei pradžios, nei pabaigos, laiko atžvilgiu begalinis: Jei imsim visą visatą, tai ji amžina – be pradžios ir be pabaigos rš. Ámžinas judėjimas DŽ. 2. nenustojantis egzistuoti: Niūkso sniegu amžinuoju apkloti kalnai S.Nėr. ^ Amžinų̃ amžinà gyvata N. Amžiną namą tik giltinė pastato PPr163.

ámžina n.: Ko neregime, tatai yra ámžina DP272. Nieko nėra ámžina Gs. amžinaĩ adv., ámžinai: Darbuokis, kaip amžinaĩ gyventum DŽ. Sūnūs ... turėjo būt ámžinai pasmerkti DP77. Ir anys ją paveldės amžinai BB2Moz32,13. | Žiūrėk, kad aš tavęs amžinaĩ (niekados) čionai nematyčia Plv. Aš amžinai dar tau nebjaurinau vandenį K.Donel. Kad aš tave amžinai nevaidyčiau (savo akimis nematyčiau) B. ║ pastovus, ilgai tveriantis: Jau mano širdy sopulys ámžinas, kai sūnų palaidojau Klt. Kai tas vė[ja]s ámžinas, išputa viską Skd. Kap b[uv]o, tep ir liko amžinì priešai Gs. Tebūna jam amžina garbė! rš. Prisiekė vienas kitam amžiną meilę rš. Tatai yra amžina tiesa BB3Moz6,22.

amžinaĩ adv.: Amžinai žalios, amžinai jaunos, lieknos pušelės į dangų remias S.Nėr. Tu gali amžinaĩ ant tos krasės sėdėti Sch217.

3. visiškas, tikras, didelis: Su tavim gyventi amžinà prapultis Plv. Ámžinas vargas su tom vištom Ukm. Į amžiną tinginį pavirtai, pasileidęs ant miego Žem. Čia molis amžiniáusias Šts. Gėrė gėrė ir pasigėrė (ant) amžinų̃jų (visiškai) Pn. Paskolino pinigų ant ámžino neatidavimo (neatiduotinai) Jnš. ^ Amžina bėda tik vargšus ėda PPr57.

amžinaĩ adv., ámžinai: Sugriebė amžinai persigandusį vaikiną už ausies A.Vien. Ta jų marčia netvarkinga amžinaĩ: suknia prairus, kojos nemazgotos Mžš. Išbadėjęs amžinaĩ, vieni kaulai telikę Srv. Ámžinai daktarų nebuvo seniau Ėr. Susirgo amžinaĩ (labai sunkiai) Ps. Dar labai amžinai teip nesusergu Ar. Amžiniáusiai apkyrėjo vis pri to paties darbo Šts.

4. nuolat pasikartojantis, nuolatinis: Koks gyvenimas, kai namuos amžinì barniai Gs.

amžinaĩ adv.: Amžinaĩ nenori valgyti Lnkv. Amžinaĩ tu vis meluoji Ukm.

◊ amžinì ámžiai; R131 amžinybė.

ámžiną ãtilsį Gs bažn. kalbant apie mirusįjį. ámžina dienà jokiu būdu: Amžina diena nenorėjo Slv.

ámžinu miegù (amžinaĩ) užmìgti mirti: Ámžiną ãtilsį, užmìgo jau žmogelis ámžinu miegù Gs. Taip jau ji amžinai užmigs Žem. Užmìgęs ámžinai Ndz.

amžinóji plùnksna; LmŽ65 automatinis plunksnakotis.

ámžinas studeñtas nepažangus moksle asmuo: Algis Spiritavičius, amžinas pirmo kurso studentas humanitaras T.Tilv.

ámžinas žỹdas apie nuolat vaikščiojantį, nenusėdintį žmogų: Per dienas ir naktis vaikščioji kap amžinas žydas Plv. ámžinas žìno nežinia: Ámžinas žino, kada anie parbildės Užv.